REZOLIUCIJA DĖL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS PROCESŲ VALDYMO IR SOCIALINIO VERSLO POLITIKOS FORMAVIMO LIETUVOS KAIME

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, bendradarbiaudama su Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjunga, Vietos veiklos grupių tinklu, Aleksandro Stulginskio universitetu ir Lietuvos kaimo tinklu, šių metų rugsėjo 22 – 23 d. Taujėnuose sušaukė Kaimo parlamento III-ąją sesiją.

Kaimo parlamentas subūrė šalies bendruomeninio sąjūdžio lyderius aptarti kaimo plėtros procesus ir spręsti strateginius Lietuvos kaimo ateities uždavinius. Kaimo parlamento dalyviai, išklausė III-osios sesijos pranešėjų pateiktą informaciją apie Kaimo plėtros programos ir Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros projektų įgyvendinimą, socialinio verslo kaime plėtrą, kaimo gyventojų įsidarbinimo ir gyvenimo kaime galimybes bei perspektyvas,  migracijos ir kt. problemų sprendimą.

–          konstatuoja pastaraisiais metais ypač išryškėjusias neigiamas šalies kaimo raidos tendencijas, kurių svarbiausia – jaunų šeimų emigracija,

–          atkreipia dėmesį į vis labiau įsigalintį šalies kaimo reikalų politinių sprendimų deklaratyvų pobūdį ir formalią įgyvendinimo praktiką,

–          išreiškia nerimą dėl nevaldomai augančios kaimo gyventojų socialinės atskirties ir iš jos išplaukiančių skaudžių pasekmių…

… kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas, ragindami daugiau dėmesio skirti skubiam kaimo problemų sprendimui. Kaimo parlamento III-osios sesijos dalyviai kviečia visas šalies ministerijas ir joms pavaldžias institucijas užtikrinti kaimo tvarios plėtros perspektyvą ir labiau bendradarbiauti.

Pilietiškumo kryptimi – realiai skatinti kaimo gyventojus veikti ir atstovauti savo šeimos, vietos bendruomenės, regiono ir šalies reikalams. Siekiant, kad kaimo žmogus taptų savivaldžiu Lietuvos piliečiu, siūlome:

• įteisinti bendruomenių organizacijų atskirą teisinį statusą;
• įsteigti bendruomeninės veiklos kuratorių pareigybes savivaldybėse ir seniūnijose;
• numatyti administravimo išlaidas rengiant ir įgyvendinant bendruomeninius projektus, kaip tinkamas viešojo finansavimo išlaidas;
• kardinaliai supaprastinti mažos ir labai mažos apimties vietos projektų administravimą, t.y. panaikinti perteklinius reikalavimus, taikomus šių projektų administravimui;
• skatinti kaimo gyventojų savanorišką darbą, taikant savanoriams įvairias, nuo vietos valdžios sprendimų priklausančias, lengvatas;
• aiškiai nubrėžti takoskyrą tarp pelno ir ne pelno siekiančių organizacijų mokesčių ir administravimo srityse;
• daugiau dėmesio skirti Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (LEADER metodo) programos sėkmingam įgyvendinimui, numatant sukauptą gerąją praktiką taikyti ir ateinančiu programavimo laikotarpiu.

Tautiškumo kryptimi – šalia tradicinio kraštovaizdžio ir etnokultūrinio paveldo puoselėjimo, pagarbos kraštui ir jo žmonėms ugdymo, taip pat diegti naujus tautinės veiklos modelius, įgalinančius jaunąją kartą šiuolaikiškai bręsti ir veikti. Tautiniam supratingumui ugdyti siūlome:

• keisti jaunimo ir vaikų neformalaus ugdymo organizavimo principus ir metodus, labiau įtraukiant jaunąją kartą į vietos bendruomenės organizavimą;
• gerinti jaunimo profesinį mokymą ir bendrąjį lavinimą, kaimo jaunimą visavertiškai parengiant spręsti savo gyvenimo ir tautos iššūkius;
• ryžtingiau diegti socialines inovacijas ir kurti partnerystės tinklus kaimo vietovėse siekiant padėti įgyvendinti kaimo vietovėse vietos iniciatyvas, stiprinančias tautinį identitetą ir ugdančias gebėjimus veikti tarptautiniu lygiu.

Kartų kaitos kryptimi – siekiant užtikrinti nepertraukiamą kaimo gyventojų profesinių įgūdžių, dvasinės kultūros ir bendruomeniškumo patirties perdavimą jaunajai kartai ir pagarbiai tęsti kaimo bendruomenių gyvybingumą laiduojančius darbus, siūlome:

• raginti vietos savivaldos institucijas, vietos veiklos grupes, kaimo bendruomenes ir kitas organizacijas įtraukti jaunus žmones į bendruomenių projektų įgyvendinimą, taip pat į vietos plėtros strategijų tobulinimą ir įgyvendinimo priežiūrą siekiant ugdyti kaimo jaunimo lyderius, galinčius atstovauti savo bendruomeninių reikalams vietos savivaldoje ir formuoti kaimo plėtros politiką regiono ir nacionaliniu lygmeniu;
• įgyvendinti tikslingas priemones, padedančias jaunimui ir jaunoms šeimoms įsikurti kaime, įskaitant ir priemones, užtikrinančias šeimos ūkių tęstinumo išsaugojimą;
• mažinti kaimo gyventojų socialinę atskirtį, suteikiant  kaimo jaunimui galimybę pasinaudoti viešosiomis lėšomis ir įgyti reikiamą žinių lygį, leidžiantį studijuoti šalies aukštojo mokslo sistemoje;
• skatinti jaunimą rinktis žemdirbiškas profesijas, įskaitant ir aukštąsias universitetines žemės ūkio ir kaimo plėtros studijas, o įgijus profesiją, sudaryti jauniems specialistams palankias sąlygas dirbti ir gyventi kaime.

Verslumo kryptimi – siekiant rinkos sąlygomis gerinti kaimo žmonių gyvenimo kokybę ir užtikrinti kiekvienam dirbančiam orias pajamas, svarbu ugdyti kaimo gyventojų verslumą, realizuoti namų ūkių potencialą ir didinti vykdomos ūkinės veiklos pridėtinę vertę. Kad kiekvieno kaimo žmogaus darbas taptų prasmingu ir ekonomiškai vertingu, siūlome:

• naujiems, kaime besikuriantiems verslams, sudaryti galimybę gauti 3 metų trukmės mokesčių „atostogas”;
• skatinti valdžios institucijas, kad viešųjų pirkimų sutartys pirmumo teise būtų sudaromos su regionų verslų atstovais, perkant paslaugas ir prekes iš vietos gamintojų 70 km spinduliu;
• skatinti kaimo gyventojus ir ypač jaunus žmones imtis savarankiško verslo kiekviename rajone suformuojant pavyzdinių ūkių ir demonstracinių įmonių tinklą, kuris šalia ūkinės veiklos užsiimtų verslo ugdymo ir konsultavimo veikla;
• sparčiau suformuoti socialinio verslo politiką, pasitelkiant šalies bei užsienio gerosios patirties pavyzdžius ir vengiant perteklinio socialinio verslo projektų administravimo;
• sukurti socialinio verslo kaime skatinimo fondą;
• supaprastinti kaime įgyvendinamų verslo projektų administravimą, pateikiant Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamų ir įvairių šalies valdžios institucijų administruojamų projektų įgyvendinimo tinkamų išlaidų vienodus ribinius įkainius, kuriais vadovaujantis būtų galima pagrįsti išlaidas ir parengti verslo planus.

Konferencijos organizacinė darbo grupė