Rugsėjo 11–12 dienomis Kėdainių krašto bendruomenių atstovai leidosi į mokomąjį gerosios praktikos sklaidos vizitą į Akmenės kraštą. Dvi dienos buvo kupinos susitikimų, naujų patirčių, įkvepiančių bendruomenių istorijų, kultūros, gamtos ir, žinoma, nuoširdaus vietos žmonių svetingumo.

Pirmasis susitikimas mūsų laukė pačioje Akmenės miesto širdyje – centrinėje aikštėje. Čia mus pasitiko VšĮ Akmenės istorijos muziejaus direktorius Arūnas Ostrauskis, kuris įdomiai ir gyvai papasakojo apie Akmenės miesto istoriją, jo kaitą, patirtus iššūkius bei pastangas išsaugoti krašto kultūrinį paveldą.

Aplankėme Akmenės krašto muziejų, kuriame saugomos išskirtinės ir įspūdingos kolekcijos. Ypatingo dėmesio sulaukė kolekcionieriaus Boriso Izenbeko surinkta didžiausia Lietuvoje dieninių drugių kolekcija. Joje eksponuojama apie 2 000 drugelių, o muziejuje galima ne tik išvysti šiuos eksponatus, bet ir stebėti gyvus drugelius. Ne mažiau įdomi Stanislovo Sungailos mineralų ir fosilijų kolekcija, kurios didžioji dalis surinkta Šaltiškių molio karjere. Čia galima išvysti įspūdingus amonitų kiaukutus, belemnitus, dažnai vadinamus „velnio pirštais“, įvairių moliuskų kiaukutus ir kitus geologinius radinius. Šie eksponatai primena, kokią turtingą ir įdomią istoriją saugo Akmenės žemė.

Po pažinties su muziejumi mūsų laukė ne mažiau įdomi pažintis su krašto kulinariniu paveldu. Akmenės gamtos ir kultūros parke Dabikinėlės kaimo bendruomenė surengė vietinių patiekalų degustaciją. Medžių apsuptyje ragavome moliūgų sriubos, pusmarškonės košės su mirkalu – tradicinio žemaičių patiekalo, žolelių arbatos ir gardaus pyrago. Tai buvo ne tik skani pertrauka, bet ir puiki galimybė iš arčiau susipažinti su Žemaitijos kulinarinėmis tradicijomis.

Po pietų lankėmės Akmenės bendruomenės įkurtame vaikų ir jaunimo dienos centre. Čia susitikome su bendruomenės atstovais, kurie pasidalijo savo patirtimi, pristatė įgyvendintus bendruomeninius projektus, finansavimo galimybes, veiklų tęstinumą ir tvarumą. Ypač smagu buvo išgirsti apie įvairias bendruomenės iniciatyvas, kurios gimsta iš pačių žmonių poreikio kurti gražesnę, aktyvesnę ir jaukesnę savo aplinką.

Kelionė tęsėsi susitikimu su talentingu akmentašiu Antanu Adomaičiu. Jo dirbtuvėse akmuo tampa ne tik medžiaga, bet ir meno kūriniu. Jaukioje, kūrybiškumu alsuojančioje aplinkoje turėjome galimybę iš arti pažinti menininko kūrybos pasaulį ir pamatyti, kaip gimsta skulptūra – nuo pirmojo prisilietimo prie akmens iki išbaigto kūrinio.

Aplankėme ir E. ir S. Adomaičių paveikslų galeriją. Tai autentiška ir jauki erdvė, kurioje susipina dviejų skirtingų, tačiau artimai susijusių kūrėjų – primityvistės Elenos Adomaitienės ir jos sūnaus Stanislovo Adomaičio – kūryba. Tapybos darbai ir skulptūros atskleidžia savitą šeimos kūrybinę dvasią, skirtingų kartų pasaulėžiūrą ir meninę raišką.

Antroji diena prasidėjo Papilėje. Čia susitikome su vietos bendruomenės atstovais, kurie pristatė savo veiklas ir papasakojo, kaip išskirtinį kraštovaizdį galima pritaikyti turizmui bei lankytojų pritraukimui.

Aplankėme Menčių klinčių karjerą. Veikiantis karjeras stebina savo mastu ir išskirtiniu kraštovaizdžiu – nuo stačių atodangų iki įspūdingų, kalnus primenančių formų. Dėl savo išskirtinės išvaizdos ši vieta poetiškai vadinama Mėnulio kanjonais.

Ne mažiau įspūdingas buvo apsilankymas Šaltiškių molio karjere, dažnai vadinamame Lietuvos Marsu. Ryškūs raudoni, oranžiniai ir pilkšvi molio sluoksniai sukuria neįprastą, beveik nežemišką kraštovaizdį. Čia atsiveria ne tik įspūdinga spalvų paletė, bet ir milijonus metų menanti geologinė istorija. Molio sluoksniai saugo senovinių jūrų, klimato ir kraštovaizdžio kaitos pėdsakus. Ši vieta puikiai parodo, kaip gamtos išskirtinumą galima paversti patraukliu turistiniu objektu.

Gerokai po pietų vykome į Raudonskardžio bendruomenę, kuri atvykstantiems svečiams teikia maitinimo paslaugas. Čia mūsų laukė sotus ir kvapnus šiupinys – patiekalas, nuo seno laikomas tikru bendruomenės vaišių simboliu. Prie jo buvo patiekta ir vietoje ruošiama gaivi gira.

Tačiau šis susitikimas buvo kur kas daugiau nei pietūs. Tai buvo jaukus pabuvimas kartu, pokalbiai su vietos žmonėmis, jų kulinarinio paveldo pažinimas ir dar vienas įrodymas, kad bendruomenės stiprybė slypi ne tik įgyvendintuose projektuose, bet ir gebėjime savo krašto tradicijas, žinias bei svetingumą paversti prasminga veikla.

Dvi dienos Akmenės krašte prabėgo greitai, tačiau parsivežėme kur kas daugiau nei nuotraukas ir naujus įspūdžius. Parsivežėme idėjų, patirčių ir įkvėpimo. Susitikimai su Akmenės krašto bendruomenėmis dar kartą parodė, kad net ir nedidelėje vietovėje galima sukurti prasmingas veiklas, puoselėti kultūros paveldą, išskirtinę gamtą, vietos tradicijas ir kartu kurti paslaugas, kurios yra įdomios tiek vietos žmonėms, tiek atvykstantiems svečiams.

Šis vizitas tapo puikia galimybe mokytis vieniems iš kitų, dalytis patirtimi ir stiprinti bendrystę. Tikime, kad Akmenės krašte pamatytos idėjos ir sutikti žmonės taps įkvėpimu naujiems darbams ir gražioms iniciatyvoms Kėdainių krašte.

Kelionė organizuota įgyvendinant projektą „Kėdainių krašto LEADERiai 2026“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Kėdainių rajono savivaldybė.